Automobilių sportas yra viena populiariausių sporto šakų pasaulyje. Tai paskatino atsirasti ir labai neįprastoms lenktynėms, kurios pritraukia gausybę entuziastų ir gerbėjų.

Neregių lenktynės

Indijoje kasmet rengiamos neregių lenktynės, kuriose gali dalyvauti visi norintys- tereikia turėti tų metų tema papuoštą automobilį. Kaip ir įprastose lenktynėse- ekipažą sudaro vairuotojas ir šturmanas, tačiau abu yra neregiai ir turi laikytis nustatyto greičio. Šturmanas kelio instrukcijas skaito Brailio raštu. Ralis skirtas priminti neregiams ir regintiesiems, kad neregiai gali lenktyniauti lygiai taip pat, kaip ir bet kuris kitas asmuo.

Žoliapjovių lenktynės

Žoliapjovių lenktynės startavo 1968 metais Jungtinėje Karalystėje, kai grupė jaunų vyrų supyko dėl didelių mokesčių patekti į mėgėjiškas automobilių lenktynes. Jie nusprendė rasti pigesnį lenktynių variantą ir štai – žoliapjovės tam puikiai tiko. Vėliau šis sportas išpopuliarėjo Amerikoje. Šios lenktynės rengiamos ir Lietuvoje. Nors lenktyniaujama su žoliapjovėmis, žolės niekas nepjauna.

Mongolijos ralis

„Mongol Rally“ yra tarpžemyninis automobilių ralis, kuris prasideda Europoje ir baigiasi Ulan Batore, Mongolijoje. Nors pavadinime yra žodis „ralis“, tačiau principas šio ralio ne lenktynės, o surinkti pinigų labdarai. Šiame ralyje nėra jokio maršruto, kurio reikėtų laikytis- vairuotojas pats nusprendžia, kurį kelią rinksis, jog pasiektų finišą. Organizatoriai neatsako už dalyvių veiksmus ralio metu, kur ir kaip jie važiuos, kokių dokumentų reikės, kiek pinigų prireiks, jei kažkas suges – viskas tik dalyvių atsakomybė. Kalbant apie automobilius, pagal ralio taisykles jų darbinis tūris privalo būti ne didesnis nei 1 litras. Kuo mažiau – tuo geriau, tačiau kartais būna gana sunku rasti tokį mažalitražį automobilį, todėl organizatoriai leidžia dalyvauti ir automobiliams su iki 1,2 litro darbinio tūrio varikliais. Automobiliai turi būti kuo paprastesni ir pigesni, kad dalyviai remonto metu turėtų galimybę pabendraut su vietiniais gyventojais.

Tuk tukų iššūkis

Tai galbūt ne visai lenktynės, o labiau ekstremali pažintinė kelionė po egzotiškus Indijos kaimus su tuk tuku. Pirmą kartą įvyko 2006 metais. Trasa driekiasi 1000 kilometrų ir nėra jokių kelių eismo taisyklių. Nors organizatoriai dalyviams parūpina žemėlapius, mobiliuosius telefonus, kelių vadovus, tačiau nenuspėjami orai ir teritorijos, kurios atskirtos nuo likusio pasaulio, suteikia išties nemažai iššūkių ir adrenalino.

24 valandų LeMons lenktynės

24 valandų „LeMons“ yra ištvermės lenktynės rengiamos asfaltuotų kelių lenktynių trasose visoje JAV. O nuo 2016 metų  ir Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje. Tai yra parodija LeMano lenktynių. Lenktynėse gali dalyvaut tik tie automobiliai, kurie neviršija 500 JAV dolerių vertės. Jei automobilis kainavo brangiau, galima jį iškomplektuoti ir parduoti dalis, kad tilptų į nurodytą biudžetą. Jei lenktynių organizatoriai mano, kad automobilio vertė yra didesnė, už kiekvieną viršytą 10 JAV dolerių skiriama vieno papildomo rato bauda. Šios lenktynės yra patekusios į Gineso rekordų knygą: „Daugiausia dalyvių vienose lenktynėse“.