Patys pirmieji gatvėmis riedėję automobiliai žibintų neturėjo. Jie atsirado vėliau. Ir apšvietimas pirmuosiuose automobiliuose turėjo tik vieną funkciją: padaryti jį matomą kitiems, o sutemus stengtasi nevažiuoti. Tačiau, kol automobilio priekyje sužibo šviesa, ją atstojo žmogus. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje maždaug 1886 metais buvo išleistas įstatymas, kad prieš kiekvieną transporto priemonę turėjo bėgti žmogus ir mojuoti raudona vėliavėle, kad važiuoja automobilis.
Vėliau priekyje bėgančio žmogaus buvo atsisakyta, o vėliavėlę mėginta pritaisyti ant paties automobilio. Bet tai trukdė pačiam vairuotojui ir todėl buvo sugalvota pritaisyti žibintą, kuris informuotų, kad transporto priemonė važiuoja.
Pradžioje, kaip ir arklių traukiamose karietose, naudoti žibintai, kuriuose deginta žvakė. Modernesnė buvo žibalinė lempa, kurią sugalvojo ir padarė lenkų vaistininkas S. Lukaševičius dar 1837 m. Blyškiai šviečiančias žibalines lempas atvirame automobilyje įtaisydavo šalia vairuotojo pasostės abiejuose šonuose. Vėliau jas perkėlė ant sienelės, skyrusios variklio skyrių nuo vairuotojo vietos. Kai kada įtaisydavo vieną, didesnio skersmens žibintą prieš priekinę ašį.
Kurį laiką tokių šviesų pakako. Tačiau sulig kiekvienais metais augo automobilių greitis, intensyvėjo eismas, tad tokie žibintai tiko tik kaip gabaritinės šviesos. Todėl šalia jų montuodavo daugiau priežiūros reikalavusį acetileninį žibintą. Jis švietė truputį šviesiau, balčiau, o įtaisius du degiklius ir išgaubtą veidrodį, švietė taip stipriai, kad galėjo apakinti.
Žvelgiant iš dabartinių automobilių technikos aukštumų, gali kilti klausimas, ką veikė elektros įranga, kai automobilių žibintuose degė ugnelės? Tiesiog automobilių kūrėjams ilgokai atrodė, kad elektra reikalinga tik degimo sistemai. Bet štai- 1911 metais amerikiečių konstruktorius Charles F. Ketterig‘as pasiūlė pakeisti nepatogų acetileninį apšvietimą elektros apšvietimu. Pirmą kartą tai buvo įgyvendinta modelyje „Cadillac Model 30“. Elektrinį apšvietimą labai greitai pradėjo naudoti ir kiti gamintojai. Iš pradžių tai buvo nesudėtinga vieno siūlelio lemputė, sidabruotas reflektorius, skaidrus šviesos spindulių nesklaidantis stiklas. Nuo 1922 metų pradedamos naudoti lemputės su dviem siūleliais.
Galiausiai septintąjį dešimtmetį prasidėjo halogeninių žibintų epocha. Vėliau buvo sukurti Xenon, LED žibintai, o pastaraisiais metais buvo pristatyti ir lazeriniai žibintai.
Palikti komentarą