Kiekvienas gatve važiuojantis automobilis privalo turėti valstybinį numerį. Tačiau taip buvo ne visada. Kadaise automobilių buvo vos vienas kitas ir tokios taisyklės nebuvo būtinos. Problema tai tapo tada, kai padaugėjo eismo įvykių.

1893 metais Prancūzija tapo pirmąja šalimi, kuri įvedė automobilių ženklinimą numeriais. To priežastis buvo paprasta- automobilių vairuotojai vis pabėgdavo iš avarijų vietų, o surasti pabėgelį ir įrodyt kaltę buvo sudėtinga.
Prancūzijos pavyzdžiu 1896 metais pasekė Vokietija, Nyderlandai- 1898 metais. Pradžioj, išduodant numerius, nebuvo jokios valstybinės tvarkos- kiekvienas miestas automobilius žymėjo atskirai. Numeris būdavo tiesiog teptuku ir dažais užrašomas ant kėbulo pagal eilės tvarką: pirmasis atvažiavęs gaudavo „1“, antrasis- „2“ ir t.t.. Taigi, šiose šalyse būdavo nemažai automobilių su besidubliuojančiais numeriais. Kadangi tai nebuvo idealus variantas, buvo greitai pereita prie skaičių ir raidžių kombinacijų.
O 1901 metais Vokietijoje išduotas ir pirmasis „vardinis numeris“ – „JA 1“. Žmonės iš pradžių nesuprato, ką jis reiškia, bet vėliau paaiškėjo, kad numerį užsisakė Vokietijos verslininkas Rudolfas Hercogas kaip dovaną savo žmonai ir numerio raidės simbolizavo jaunutės žmonos inicialus, o skaitmeniu „1“ jis išreiškė savo jausmus žmonai: „pirmoji ir paskutinė…“.
Automobilių numeriai greitai prigijo ir buvo pradėti naudoti ir kitose pasaulio šalyse. Pirmą kartą visos mašinos Lietuvoje buvo suregistruotos ir gavo valstybinius numerius 1921- aisiais. Jie buvo balti su juodais skaičiais, o nuo 1932 metų Lietuvoje buvo įvesti valstybiniai numeriai su registracijos vietos nuoroda – ant numerio užrašytos viena arba dvi raidės reiškė šalies miestą arba apskritį, kurioje transporto priemonė registruota.
Automobilių numerių ženklai buvo gaminami iš pačių įvairiausių medžiagų. JAV iš pradžių naudojo keramiką, kuri, nors atrodė neblogai, bet buvo labai trapi. Keramikinių numerių iki šių dienų išliko nedaug, nes anksčiau ar vėliau jie būdavo sudaužomi. Europoje kartais naudotos medinės plokštelės, o vėliau – paprasta skarda su ranka užrašytais numeriais. Karo metu metalą reikėjo taupyti, todėl išbandytas plastikas, kartonas ir netgi sojų plaušas. Pastaroji medžiaga, kuri buvo naudota JAV, galbūt skamba kaip prasta idėja, tačiau šie numeriai buvo stebėtinai tvirti. Dabar valstybiniai numerių ženklai gaminami iš metalo – dažniausiai aliuminio, rečiau – iš cinkuotos plieninės skardos.

Įdomūs faktai
25 metų verslininkas Abdulas Gafaras Kuri iš Jungtinių Arabų Emyratų labdaringame aukcione už registracinį numerį su skaičiumi „1“ sumokėjo net 52,2 milijono dirhamų (apie 14,5 milijono JAV dolerių). Kaip praneša ABC news, tai didžiausia pasaulyje suma, kada nors sumokėta už automobilinį numerį. Ši suma buvo įrašyta į Gineso rekordų knygą.

Pekine uždrausti ketvertu pasibaigiantys automobilių numeriai, kadangi manoma, jog šis skaičius neša nelaimę. Minėtų priemonių imtasi todėl, kad žodis „keturi“ putonghua tarmėje skamba panašiai kaip „miręs“.

Popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Airijoje metu jo popmobiliui buvo pagaminti numeriai „VIP 1“. Vėliau šiuos numerius nusipirko Romanas Abramovičius už 285 000 svarų sterlingų.