Turbūt dažnam vairuotojui yra tekę kelyje pamatyti greičio matuoklio blykstę. Blykstę, kuri yra baudos “pranašas” už pažeistas KET.  Lietuvoje greičio radai blyksi dar tik apie 20 metų, o pasaulyje –  gerokai ilgiau.

John. L. Barkeris JAV kompanijoje “Automatiniai signalai” buvo inžinierius ir dirbo su šviesoforais. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jis visas savo jėgas skyrė kariniams radarų tyrimams. O karui pasibaigus, eksperimentavo, kaip pritaikyti savo technologijas taikos metu. Nor ir miglotai, bet jo sūnus prisimena, kaip jo tėvas nuomojosi patalpas, kad galėtų išbandyti savo kuriamą naująjį radarą:” Jis nejungdavo šviesų, nes nenorėjo, kad kažkas pastebėtų. Nukreipdavo  prietaisą pro langą  į sankryžą ir testuodavo automobilius. Vėliau radaro įrangą įsidėdavo į automobilio bagažinę ir vaidindavo policinką. Sustodavo šalikelėje, atsidarydavo bagažinę ir radarą nukreipdavo į eismą.”. Tuo laikmečiu policijos pareigūnai neturėjo galimybės  tiksliai išmatuoti automobilių greičio ir Barkeris žinojo, kad jo prietaisas gali pakeisti kelių eismo taisykles.
Ir štai- 1947 metais Glastonburyje, Konektikuto valstijoje, Barkerio greičio radaras buvo pradėtas testuoti jau oficialiai policijos pareigūnų. Pradžioj greičio viršytojai buvo ne baudžiami, o tik įspėjami. Tačiau 1949 metais jau  buvo įteiktas ir pirmasis baudos lapelis. Tuo “laiminguoju” tapo Matthew Dutka. Jis 48km/h zonoje važiavo 88km/h.
O 1955 metais viena moteris dėl Barkerio radaro kreipėsi į teismą, tvirtindama, kad radaras veikia blogai ir neteisingai išmatavo jos greitį. Pats Barkeris dalyvavo teisme kaip liudytojas ekspertas tvirtindamas, kad radaras veikia geria. Vėliau taip pat ne kartą jam teko dalyvaut teismuose ir ginti savo išradimą.

Na, o Lietuvoje pirmieji greičio radarai pastatyti tik prieš 20 metų. Tai buvo radijo bangų principu veikiantys Doplerio radarai– vadinamieji „inkilai“. Jie galėjo fiksuoti greitį ir duoti signalą, kada reikia nufotografuoti važiuojančią transporto priemonę. Šie radarai neturėjo jokių papildomų funkcijų ir greitai pasirodė šių prietaisų trūkumai – keliuose, kuriuose buvo daugiau nei viena eismo juosta kiekviena kryptimi, jie negalėjo užfiksuoti visų greičio viršijimo atvejų. Bet Doplerio radarai tobulėjo – jie įgavo galimybę atskirti eismo juostas ir pažymėti, kurią iš jų užima užfiksuota transporto priemonė.

Vėliau atsirado kilpiniai greičio matuokliai, nes laikui bėgant vien greičio matavimo jau nebepakako. Reikėjo, kad radarai užfiksuotų ir kitus grubius pažeidimus, pavyzdžiui, važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui. Šie įrenginiai sankryžose naudojami iki šiol, nes iki šiol nėra nieko, kas geriau ir tiksliau nustatytų specifinius dalykus: kokio dydžio transporto priemonė, ar tai lengvasis automobilis, autobusas ar sunkvežimis, kada ir kokiu greičiu automobilio vairuotojas kirto neleistiną stop juostą. Tačiau vienas pagrindinių jo trūkumų yra tas, kad indukcines kilpas, atsakingas už pažeidimų generavimą, reikia įrengti kelio dangoje. Taip gadinamas ir pjaustomas asfaltas, po kuriuo paklojamas kabelis. Taigi, vėliau atliekant tos pačios kelio dangos rekonstrukciją ar priežiūrą, būtina yra iškelti kilpas ir nuolat jas prižiūrėti

Nuo 2007 iki 2010 metų valstybinės reikšmės keliuose buvo įrengta apie 10 lazerinių greičio matuoklių, tačiau per trejus metus visi šie radarai išnyko. Nors sugebėjo sekti kiekvieną transporto priemonę ir tiksliai nustatyti, kur yra transporto priemonė bei kur link juda, vykdė raudonos šviesos, greičio, neleistinų manevrų kontrolę, tačiau turėjo gan rimtų trūkumų. Greitį fiksuojantis sensorius buvo lazerinis, o tai reiškia, kad skleidžiantis šviesą. Tam, kad ji sklistų, neturėjo būti jokių trikdžių. Pavyzdžiui, jei šis greičio matuoklis būdavo purvinas, užterštas, jis negalėjo matuoti greičio. Taip pat šie radarai buvo tvirtinami tik 1,5 metro aukštyje ir dažnai kentėdavo nuo vandalų.
Laikui bėgant technologijos vystėsi, tačiau Doplerio greičio matuokliai vis tiek išliko pranašesni už lazerinius. Be to ir pats radaras buvo patobulintas.

Naujos kartos 3D Doplerio radarai perėmė tiek lazerinio greičio matuoklio, tiek papildomą numerių atpažinimo funkciją. Tad šis radaras gali stebėti autobuso juostas ir vykdyti visą kitą su numerių atpažinimu susijusį funkcionalumą: patikrinti, ar automobilis yra draustas, turi galiojantį techninės apžiūros dokumentą, netgi nustatyti, ar automobilis nėra vogtas. Kol kas jie veikia tik Lietuvos didmiesčiuose.

2018 metais Lietuvoje atsirado vidutinio greičio matuokliai. Jie skirti tam tikro ruožo apsaugai tuomet, kai kelias yra vingiuotas, miškingas ar jame yra kitokių pavojingų reiškinių. Tačiau jie negali fiksuoti to paties taškinio greičio, neleistinų manevrų ar raudonos šviesos kontrolės.

Na, o 2018 metais kovo mėnesį Vilniuje pradėtas testuoti naujos kartos hibridinis greičio matuoklis, kuris veikia kaip tradicinis momentinio greičio matuoklis, o du tokie įrenginiai gali atlikti ir vidutinio greičio kontrolę kelio ruože, atlikti neleistinų manevrų kontrolę, tikrinti, ar transporto priemonė apdrausta, ar nepasibaigęs techninės apžiūros galiojimas ir pan. Šio įrenginio atliekamas nuotraukų fiksavimo faktas vairuotojams nėra matomas, nes naudojama akiai nematoma blykstė.