Dažnai mėgstam pasiskųsti, kad Lietuvos keliai prasti – duobėti, nepabarstyti ir t.t.. Tačiau pažvelkite, kokie keliai driekiasi per platųjį pasaulį, į kuriuos vien pažvelgus užgniaužia kvapą. Įveikti tokį maršrutą sugebėtų toli gražu ne kiekvienas vairuotojas.

Jungaso kelias, Bolivija

Vienu grėsmingiausiu keliu laikomas Bolivijoje esantis Jungaso kelias, 1930m. nutiestas paragvajiečių kalinių ir besitęsiantis 61 kilometrą. Šis kelias manoma kasmet nusinešdavo 200-300 vairuotojų ir keleivių gyvybių, tačiau aplenkti pastarojo buvo neįmanoma, kadangi jis jungė šalies sostinę La Pasą ir Koroiko miestelį. Kelio pakraščiai nusėti kryžiais, žyminčiais žūties vietas, tad šiame kelyje kiekviena menka klaida gali tapti lemtinga. Jungaso kelias neasfaltuotas,  vingiuotas ir itin siauras, jo plotis siekia vos 3 metrus. Vienoje pusėje – nesibaigianti kalno siena, kitoje gilūs kanjonai, skardžių aukštis gali siekti 600 metrų. Kelio būklę dar labiau pablogina apsauginių atitvarų nebuvimas ir oro sąlygos – matomumą apsunkina dažni lietūs, tiršti rūkai, po liūčių kelio danga pavirsta slidžia purvyne. Viena pagrindinių taisyklių galiojančių šiame kelyje: besileidžianti į pakalnę transporto priemonė neturi pirmenybės, o jos vairuotojas, duodamas kelią į kalną kylančiai transporto priemonei, privalo savąją patraukti kuo arčiau skardžio. Panašu, jog šios taisyklės laikymasis privesdavo prie tragiškų baigčių. Didžiausia autokatastrofa Bolivijos istorijoje įvyko taip pat šiame kelyje, 1983 m., kuomet autobusui nuriedėjus į bedugnę žuvo daugiau nei 100 žmonių. Neseniai kelias buvo šiek tiek patobulintas ir šiuo metu naujas maršrutas aplenkia vieną pavojingiausių atkarpų.

Jungaso kelias

 

Daltono greitkelis, Aliaska, JAV

Tai 666 kilometrų izoliuotas greitkelis, kuris tęsiasi iki Arkties vandenyno, buvo pastatytas kaip tiekimo kelias, skirtas naftos eksploatacijai Aliaskoje paremti. Važiuodami šiuo keliu rasite tik 3 gyvenvietes, tad pakliuvus į bėdą, pagalbos būtų sunku sulaukti.  Šis kelias garsėja stipriais vėjais ir pūgomis, o stingdantis šaltis žiemos mėnesiais dar labiau pablogina situaciją. Sniego kalnai gali išsilaikyti ir vasarą, o sniegui ištirpus, vairavimą apsunkina kylančios dulkių audros. Nepaisant šių Arkties klimato sąlygų, išaugus naftos produktų poreikiui, Daltono greitkeliu kasdien pravažiuoja 250 sunkvežimių. Šis kelias tapo ir televizijos žvaigžde, jame buvo filmuojamas ekstremalios realybės projektas „Ledo kelias“.

Daltono greitkelis

Guoliang tunelis, Kinija

Guoliang tunelis dažnai vadinamas „keliu, kuris nedovanoja klaidų“. Daugiau nei kilometro ilgio tunelį, vingiuojantį Taihang kalnynu, Huanio provincijoje buvo nuspręsta iškasti, kad palengvinti vietinių gyventojų susisiekimą. Iki tol žmonės buvo priversti keliauti uolėtu takeliu kalno šlaite, tad 1972 metais pradėtas kasti tunelis. Darbai užtruko 5 metus, o kelio statyboje dalyvavo tik 13 kaimelio gyventojų. Tačiau gyvenimą palengvinti turėjusi kelio atkarpa, tapo tikru išbandymu vairuotojams. 4,5 m aukščio lubos ir 3,5 m viena nuo kitos nutolusios kalno sienos sukuria ypač tamsią ir klaustrofobišką aplinką. Kad šviesa patektų į tunelį, išorinėje sienoje yra nemažai „langų“, kurių dydis leidžia lengvai transporto priemonę nusiųsti į bedugnę.

Guoliang tunelis

Trollstigen, Norvegija

Išvertus iš norvegų kalbos trollstigen reiškia „trolių laiptai“. Šis Romsdal regione esantis kelias, įspūdingais kalnais kyla į viršų iki 858 m aukščio Stigrora kalno ir toliau veda link Geirangerio miestelio. Keliu draudžiama važinėti ilgesniems nei 12,4 m automobiliams, nes kelio plotis vietomis neviršija 3,3 m. Taip pat „trolių laiptai“ turi 11 pavojingai vingiuotų posūkių, keliančių jaudulį, tad dažnai pritraukia ekstremalių pojūčių mėgėjus. Dėl įspūdingų vaizdų į krioklius, kalnus ir gilius fiordus, kelias ypač pamėgtas turistų. Tačiau dėl pavojaus pastarųjų saugumui 106 km atkarpa uždaromas spalio – gegužės mėnesiais, baiminantis sniego lavinų, o Norvegijos kelininkai mano, jog šiuo keliu žiemos metu išvis neįmanoma važiuoti.

Trollstigen

Canning Stock, Australija

Šį Australijos dykumoje nusidriekusį kelią galima laikyti pačiu atokiausiu ir sausiausiu pasaulyje. Įveikti 1850 km atkarpą neturint, kur pasipildyti vandens ir kuro atsargų, yra pakankamai ekstremalu. Tiesiant šį kelią, visur kur tik įmanoma buvo įrengti vandens šuliniai, tačiau, žinant čia vyraujantį klimatą, kad juose bus vandens, negali garantuoti niekas. O degalų galima įsigyti tik keliose aborigenų bendruomenėse. Pavojų taip pat kelia vietinė flora ir fauna, tad keliaujantys dažnai išklysta iš kelio, o tai sukelia dar didesnių bėdų –  pagalbos čia sunku prisišaukti, būtina pasirūpinti maisto, vandens atsargomis bei atsarginėmis automobilio detalėmis.

Canning Stock

 

Stelvio kelias, Italija

Maršrutas jungiantis Šveicariją su Šiaurės Italiją, buvo pastatytas 1825 m. Austrijos imperijos iniciatyva. Įdomiausia, kad kelio išsidėstymas nuo tų laikų nepasikeitė. 48 griežti posūkiai, vingiai, tuneliai, uolos – čia yra didžiausias iššūkis vairuotojams. Tačiau „Stelvio pass“ laikomas vienu gražiausiu Europos kelių, kuriuo važiuojant atsiveria nuostabi Alpių panorama. 2008 m. laida „Top Gear“ šį kelio ruožą išrinko „vienu nuostabiausių kelių vairavimui“.

Stelvio kelias

Atlanto kelias, Norvegija

1989 m atidarytas Atlanto kelias, greitai buvo įvertintas kaip gražiausia amžiaus konstrukcija Norvegijoje. Sakoma, kad iki dabar tai įdomiausias ir vaizdingiausias Norvegijos kelias. Vaizdingas ir raitytas Atlanto kelias, sudarytas iš 8 nuostabių tiltų, sujungiančių salas, kurias skalauja Atlanto vandenyno bangos. Šis vos 8 kilometrų ilgio kelio ruožas, traukia smalsuolius ir nuotykių ieškotojus audros metu, kai vandenyne iš abiejų kelio pusių siaučia bangos, kurios ritasi virš tiltų. Yra atvejų, kai bangos tiesiog nuplovė automobilius į vandenį. Vairuojant Atlanto keliu ramiu oru, galima pamatyti banginių ir ruonių.

Atlanto kelias

Kolymos greitkelis, Rusija

Automobilių kelias tarp Jakutsko ir Magadano, besitęsiantis daugiau nei 2000 km. Dar Stalino laikas pradėta tiesti trasa, kurios darbui buvo panaudota Sevvostlago kalinių jėga. Tiesiant kelią, nuo sunkaus ir varginančio darbo, maisto stokos ir šalčio žuvo ne vienas tūkstantis kalinių. Dauguma jų buvo užkasti po keliu ar greta jo, tad dažnai šis greitkelis dar vadinamas „kaulų keliu“. Nors ši trasa ir turi automagistralės statusą, tačiau dauguma atkarpų yra neasfaltuotos, išvagotos provėžomis, su staigiais posūkiais ir skardžiais. Vairavimą apsunkina slidus kelias, kadangi greitkelis veda per vienas atšiauriausių neapgyvendintų teritorijų, kuriose temperatūra žiemą gali kristi žemiau -50oC.

Kolymos greitkelis

Iroha-Zaka kelias, Japonija

Kelias driekiasi Japonijos nacionaliniame parke Nikko. Jis veda nuo Nikko miesto senamiesčio slėnio apačioje iki pat viršūnės esančios prie Chuzenji ežero. Tai unikalus ruožas, kadangi jį sudaro net 48 posūkia. Kilpinį kelią sudaro dvi kryptys: aukštyn ir žemyn, tačiau norint kilti padangių link, nepatartina to daryti pėsčiomis, galite stipriai sušalti. Vietovė populiariausia saulėtomis rudens dienomis, tada susidaro keliautojų, norinčių pasivaikščioti Japonijos pasididžiavimu spūstys.

Iroha-Zaka kelias

Halsema greitkelis, Filipinai

Halsema, tai vienas vaizdingiausių ir pavojingiausių pasaulio greitkelių, kuris yra Filipinuose. 150 km plentas tęsiasi Cordillera centrinio kalnyno šlaitais, o teritorijoje gausu vulkaninių uolinių darinių. Aukščiausia vieta siekia daugiau nei 2 km virš jūros lygio, todėl ne veltui ruožas dar vadinamas „Kalnų keliu“. Halsema ypač pavojingas lietaus sezono metu, tada asfaltas tampa itin slidus, o prie prastų oro sąlygų dažnai prisideda ir tirštas rūkas, kuris dar labiau pablogina keliavimo galimybes. Žmonės kalba, kad net vietiniams gyventojams, turintiems patirties, prireikia bent 10 valandų jį įveikti.

Halsema greitkelis

Zoji la Pass kelias, Indija

Šiame, auštai virš jūros lygio esančiame, kelyje dažnas stiprus vėjas ir stiprios pūgos, todėl didžiąją dalį žiemos šis kelias tiesiog tampa neįveikiamas. Net tada, kai šviečia saulė, pavojus vis tiek lieka, nes kelias  labai siauras, iš viršaus gali kristi uolienos, o automobilio ir bedugnės neskiria jokie atitvarai.

Zoji la Pass kelias

Transfegerašano kelias, Rumunija

Šiame kelyje vingiai ir posūkiai tęsiasi apie 90 kilometrų aukščiausiose Karpatų kalnų vietose. Kelyje yra keliolika stačių posūkių ir tunelių. Kelias pastatytas 1970 metais komunistų diktatoriaus Nicolae Ceausescu nurodymu. Šio kelio statybai buvo panaudota daugiau nei 6 mln. kilogramų dinamito ir žuvo daugiau nei 40 kalinių.

Transfegerašano kelias

Ohaši tiltas, Ešima, Japonija

Eshimos Ohashi tiltas yra dviejų eismo juostų betono kelio tiltas Japonijoje, jungiantis Matsuės miestą (Šimanės prefektūra) su Sakaiminato miestu Tottori prefektūroje. Jo ilgis – 1,7 km, tačiau jis nuo vieno kranto iki kito – tik 1,44 km. Tai yra didžiausias nejudantis tiltas Japonijoje ir trečias pagal dydį pasaulyje.

Ohaši tiltas

Jalalabado-Kabulo kelias, Afganistanas

65 kilometrų kelias nuo Džalalabado iki Kabulo buvo pripažintas pavojingiausiu keliu, kuriame buvo didžiausias žuvusiųjų skaičius. Šios kelio ir apylinkių dalys buvo pavadintos Afganistano „mirties slėniu”.

Jalalabado-Kabulo kelias